užeiga

ùžeiga sf. (1) Š, DŽ, Sn, užeigà (3^b) Skr, Gs; Rtr, ū́žeiga (1) Vdžg 1. S.Dauk, D.Pošk, Alk, Kdn užėjimo, apsistojimo vieta: Pas jį tūla ùžeiga, t. y. daug žmonių užeina šiokių ir tokių J. Šitas namas buvo užeigà žmonimi, kai šalta Kb. Ten ùžeiga didelė, nuolat svetimi Gr. Gerai, kad tu turi mieste ùžeigą Gs. Nekokios ùžeigos to[je] Šilalė[je] Grd. Aš nėkur nelakstau, pati žinai, kad visa muno ùžeiga yra pas Bliūdsukius ir nėkur daugiau Vkš. Turi bernukas kokią ùžeigą, ką nenakvoja [namie] DrskŽ. Sūnus vaikščiojo vaikščiojo ir niekur nerado sau užeigos LTR(Klvr). Kad duktė gimus, reikia bėgančiame vandeny vystyklus išmazgoti, tai, kai paaugs, bus užeigos kiemas, piršliai lankys LTR(Sln). Jo (Volterio) namai buvo visiems lietuviams priprasta užeiga J.Balč. Išvykus Jablonskiui iš Mintaujos, ten nebeliks lietuviškos užeigos jaunimui rš. ║ užkampis, niša: Vienam gale tos bažnyčios buvo tokia užeigà, i kitam̃ PnmŽ. ║ prk. prieglobstis, globa: Nė kokios ùžeigos, nė kokios užslaugos nėra Dov. 2. Amb, LL113 užvažiuojamasis kiemas, nakvynės namai, smuklė: Sustok arklį į ùžeigos kiemą Kair. Svetinga ùžeiga NdŽ. Atlikęs reikalus, vyrukas pakelėje sustojo Igliškėliuose, užeigos name SI171(Ig). Kiti ergliuojasi, zuja užeigose, vis naujų pažįstamų pasiilgę Vaižg. Čia mus apnakvino to kaimo užeigos namuose rš. Mes, šiaulėniškiai, laikom tris aludes, užeigos namus ir monopolį rš. Ir ji (Marija) pagimdė pirmagimį savo sūnų, suvystė jį vystyklais ir paguldė jį prakarte, nes jiems nebuvo vietos užeigoje SkvLuk2,7. 3. kalnas, aukštuma, prieiga: O Dovydas užejo and užeigos Alyvų Ch2Sam15,30. Kad užlipo per užeigą miesto, tada rado mergas, kurios išejo semt vandenį Ch1Sam9,11. 4. GTŽ kasinio įeinamoji dalis prie kirtavietės. 5. SD162, Sut, M užėjimas, atėjimas. | prk.: Užeigas tieg širdy savo paguldė abo pastatė SPII39. 6. N užpuolimas, susirėmimas. 7. scom. kas su visais užsiima, susideda: Liksi sveika, mergužėle, palaidunka dukružėle, bloznų vyrų patieka ir girtuoklių užeiga LTR(Br).